Tu apie ką čia, senas pirdžiau,
Ar ne per drąsios mintys galvoje?
Jaunutę Laimę gal ruošies nugirdyt,
Senoji kur, prie puodų prikalta?

Tikriausiai veidrodžiai namus paliko,
Jaunystės nuotraukoj save matai.
Seniai nėra žolės ant lauko pliko,
Ne kibirkštys iš kamino — tik pelenai.

Bandyk, jei nori, šypsena bedante
Save kaip mažą kūdikį apgaut.
Aš neateisiu vėl eilinį kartą
Išdžiūvusioj baloj suklupusio pakelt.

Ach tu nekaltas — Majų kalendorius.
Vis tiek sakai, pasaulio pabaiga.
O aš žinau, koks tavo bus rytojus,
Netinka raktas — pakeista spyna.