— Varge tu mano, o varge, —
Verkia dejonėse eglė, —

Kalėdos – prie durų,
O kirvis – į mišką.
Negrįžta namolio dukrelės,
Negrįš niekada.

Ką man pasakyti, žalioji,
Nemokant apraišioti tavo skriaudų?

Ir aš su tavim
Kaip medis dejuoju
Ir ašarom tavo verkiu.
— Varge tu mano, o egle,
Miršta šventė,
Dar nesulaukus Kalėdų...