Ko grabaliočiau po lapkričio sutemas,
Jeigu viltis pumpuruos nemiegotų?
Advento mėnuo nuolankiai praklūpomas
Purvą bešveičiant nuo apkreikto ploto,
Nuodėmių sąrašus skaitant ir braukiant,
Prašant dažnai, bet rečiau padėkojant.
Dovanos žvilga ryškiau, negu aukos.
Rinkis kuo būt - lakštute arba povu?
Dengia dangus baltą švarią drobulę
Tartum už derlių pagerbtų ražienas.
Pliauskos ugniakure atmena sulą -
Spragsi ir šnypščia ištisą žiemą.
Eisiu pauostyt kiekvieno atodrėkio -
Gal pumpurais jau drėgmė jo pakvipo,
Geismą gyventi atmiešusi poteriais,
Nes neapsvaigsiu iš tiek, kiek jo liko.
Juk jau mintu nebe duona, bet ilgesiu.
Mato Dievulis - kasmet jo daugėja,
Nes neslapstau po išoriniu žvilgesiu,
Ką išdalint kaip save privalėjau.