Jau manei neskaudės
Ir dygliai suminkštės, bus neaštrūs.
Jau manei, kad kaltės
Nekaltajam priskirti nedrįs.
Būsiu tavo tyla,
Kol ledynmečio pėdsakais vaikščios,
Balto šerkšno skraiste
Prisidengus gyduolė viltis.

Būsiu tavo liepsna
Kol rusens židiny tik žarijos,
Kol užgims, atsigaus
Ir ištrykš žaluma vėl jausmai.
Nors karščiuoja dabar
Erškėčiais širdis apsivijus.
Tu žinai ir jauti,
Kad ne veltui gyventi gimei.