Kai nebuvo pradžios
aš klajojau kaip rašalo kelias
nepabaigiamas,
nerastas
amžinas
tavo šventam laukime

Kai nebuvo šalnos
aš telkšojau prie tavo pavargusių kelių
ir lašėjau nuo skruostų
kol įtikėjai mane

Kai manęs nebebus
su nakties tylomis pasiliksiu
apsijuosęs kantrybe
tikėjimu ir viltimi

Kol esu
sukas žemė
ir laikrodžiai tiksi
sužieduodami
mano gyvenimą
su tavimi