Ant karščiuojančių pirštų galų dygsta ilgesio sėklos,
tyliai sunkias pro tankias blakstienas būties savastis.
Užkalbėkim sausra, ugnimi, lietumi — užkalbėkime,
kol sapnų horizontuos minčių įdrėskimai užgis.
Užsitrauks užmarštim parašyti laiškai, tuščios viltys,
ir į namo šiaudinę kepurę drėgmė įsismelks.
Išrasosiu ant stiklo žodžius — „aš labai pasiilgęs\",
o jei tu išrasotum mane — į langinę pabelsk...