Blogas, blogas, blogas ruduo!
Gėdingai šiaušias net mano šuo.
Smelkias kvapas niūrių debesų
Man į kūną, kad net dūstu.

Limpa lapai juodi prie kojų,
Matyti saulę man būtų rojus,
Nes viešpatauja amžina dulksna
Ir rūkas, stingdanti tamsa.

O medžiai... Tie nuogaliai!
Buvę miško karaliais!
Stūkso nebyliai, tyli...
Matyt, ir jie rudens nemyli.