Kalbu nors garsiai,
Bet jaučiu, manęs negirdi.
Galbūt tiesiog neklauso.
Bet aš jų nesmerkiu…
Juk kam rūpėt galėtų mano bėdos?
Bėdų savų jie turi per akis.
Girdėt-matyt kitų bėdų jie net nebando.
Nors patys bando jas sukraut kitiems.
Kiekvienas moka kritikuoti.
Ne, ne save.
Apie save tada jie netgi negalvoja.
Nesmerkit, nebadykit pirštais.
Žmonės esam.
Manau, mokėt užjausti irgi reikia.
Ir bent nors kartą negalvot apie save.