Raikia tik vieną stebuklą...
Nenustoja! Anas gal pratrūka
rudenia letus šaltas?
Pila ir pila un medžių
ir un bejausmia bruką...
Plaukia ir plaukia par dungų
jadų debesų skaras,
barbena un lungų...
ir nesmata jam galą.
Ainam un vidų - duris aždaram.
Šlepsi permirkį botai.
Kad nesusirgte, raikia tik vieną stebuklą,-
padelią karštas čebrelių arbotas.