Pilnavertėj būty nėr prasmės atsakingų ieškoti -
Kai pasaulis delne, trokšta būti šventu net vagis.
Prie liežuvio prikeps nenaudojami žodžiai šakoti,
Numazgoti sula ir glamonėmis norai užgis.

Čia, dabar... Glunda antspaudu lūpos prie lūpų.
Ak, ištrinkim ribas! Kraujo induose verda giesmė.
Prisispausk ir laikyk - amžinybė akimirkom trupa,
Nuplasnoja jausmai šilkasparniais drugiais link ugnies!

Gal mes Rojaus sode? Čia nėra pykčio, nerimo, purvo,
Nei teismų, nei bausmių, nei drumstos ar kerštingos minties,
Tik malonių versmė dovanom nepaliaujamai gurga -
Lyg norėtų gelmėj savo pasaką naują pradėt.

Aš tikiu tavimi tiek, kad skelbčiausi  derančia ankštim,
Kad vienatvės tyloj atkartočiau šnabždėtas godas.
Pilnavertėj būty nesunku kuo žemiau nusilenkti -
Įgijai tuos turtus, kurie dulkėse nepasimes.