Užvers ruduo duris

Užvers ruduo duris, išeis į tamsą,
Paliks laukimą būsimos šviesos,
Kuri nušvis, kai vakare įžiebsim
Gerumo žvaigždę kiekvienuos namuos.

Gerai, kad turim viltį, turim džiaugsmą,
Kuris nuskaidrina ne tik mažus,
Kalėdinės nakties stebuklo jausmą,
Prie slenksčio vėl kitus metus.

Dėkojam rudeniui už jo dosnumą,
Už medžių auksą ant pilkų takų,
Vėsių naktų, trumpų dienų ramumą
Ir dar... už gausų lietų debesų.

Trumputis liūdesys netruks praeiti,
Minutė poilsio – pelnyta dovana.
Galėsim knygos puslapius atskleisti,
Kuri skaityt per darbus nebaigta.

Užvers ruduo duris kaip prirašytą lapą.
Akimirka kita — šalta viešnia pabels.
Papuoš snieguolėm žalią eglės šaką,
Naujus Metus atėjusiais paskelbs.
skroblas