Palangoj, prie jūros, vakarėjant
Nuogas mergas spiningavau.
Nekibo, tad išgėrinėjau.
Paskui ant tilto užmigau.

Iš vandenų gelmės išniro
Undinė grožio nuostabaus.
Iškart subėgo pulkas vyrų.
Kaip prie putojančio alaus.

Ant laumžirgio atjojo fėja,
Bet ne geroji, o pikta.
Ir undinėlė nugarmėjo,
Varle žaliąja paversta.

O kai ėmiau aš protestuoti,
Įtaisė fėja man ragus.
Paskui kaip šuo pradėjau loti,
Išleidau kaip katė nagus.

Žaltys atšliaužęs ėmė laukti,
Kada gi Eglė nusirengs.
Kaip davatka pradėjau šaukti
Ir nuvijau ją nuo vandens.

Bet sapnas baigėsi, ir burtus
Išsklaidė bundanti diena.
O ūpas prastas - šiurpas purto,
Galva sunki - drumzlių pilna...