Atėjo ji, tik ne tokia, kokios tikėjais.
Kaip ir tada graži, bet atšiauri, grubi.
Nepyk ant jos. Jos širdį daužė vėjas.
Ir daug draugų, tik netikrų, sutiko ji kely.

Atėjo ji, tik ne tokia, kokios tikėjais.
Kaip ir tada svajinga, bet šalta, tyli.
Tu nebijoki jos ir apkabink priėjęs.
Ir kevalas, sukaustęs širdį, sutrupės tavam glėby.