Sausra 2.

Sausros nugalėta, glostau tave, akmenie.
Pagalvėlėmis pirštų vakaro rasą sugerčiau.
Įrašus runų skaitau, tačiau stringa burtažodžiai tie,
Paširdžius veria dilgsinčios sausmečio erčios.

O sapno užutėkiais tiesiasi drobės miglų.
Žaidžia pursloti šaltiniai ir glundančia vėsuma liežia
Skausmo krislelį, nes ašarų verkt neturiu.
Įžadų vilkšuniai urzgia, kad tik ištylėčiau.

Drovūs šnarėjimai slepias tarp meldų nakties.
Teka į ežerus prieblandų upės miegūstos.
Sapno užutėkiuos glostau tave, vandenie,
Ir nebenoriu pabusti.
Littera