Tik tau vienam yra geriau žinoti,
Kodėl gyvenimo keliai vinguoti,
Kodėl ant lygaus kelio pasitaiko akmenų,
O greitkely mes priversti važiuot vėžlio greičiu.

Tik tau vienam yra geriau žinoti,
Kodėl aptemus protui lekiame beprotišku greičiu,
Nepastebim aplink įspėjančių ženklų
Ir stabdį spaudžiame, kai būna jau vėlu.

Kodėl yra tiek daug akligatvių tamsių,
Kai gatvėse tiek daug žibintų uždegtų.
Kodėl apeiti bandom taisykles,
Žinodami, kad esame neteisūs patys mes.

Kodėl staiga mes pasukam iš pagrindinio kelio
Į mažą šalutinį nepažįstamą takelį
Ir blaškomės, nerimstame, ieškodami krypties,
Sustot nerandam laiko, paklausyt savos širdies.

Tik tau vienam lemta žinoti,
Kodėl gyvenimo keliai nelygūs būna ir randuoti...