Iš toli šie peizažai
Kaip miražai už lango,
Kaip iliuzijos gimsta akyse paslydę.
Visai ne apgaulė. Netilpę į saują,
Mažyčiai lašai. Sutema. Lyja.
Ir nori nenori — atsiveria versmės,
Lyg kraujas pulsuojantis venomis. Kyla
Šešėliai, voratinkliais audžiantys geismą,
Užmiega, įprasminę vakaro tylą.