Mintimis nutapyčiau paveikslą,
Tiktai spalvos niūrios šiandien.
Gal dangus žemai nusileido?
Pasistiebęs pasiektum tikrai.

Gal dulksna akyse tartum smėlis
Nesuskyla be saulės spalvom?
Tas pilkumas giliai įsiėdęs,
Slenka žemėn medžių šakom.

Lapkrity, kokio velnio skubėjai,
Šitaip greitai paletę nuplaut?
Ir dabar lyg abu nusidėję
Pilkumos nebegalim apgaut.

Nesvarbu, kad žiema greit įrėmins
Baltą drobę lango rėme.
Ji matys tiktai pilką šešėlį
Aš, Malevič kvadratą stikle.