Žmogau žmogau...

(Signatarui Stasiui Malkevičiui,
išleidusiam knygą „Žmogus ir Kūrėjas“)


Žmogau žmogau, koks tu godus!
Kiek daug tau norisi ir visko neužtenka!
Sieki suprast Aukščiausiojo tikslus
Per gauto pažinimo kruopelytę menką.

Sieki suprast Kūrėjo didžią valią,
Kodėl esi ir kuo tau virsti lemta,
Kai baigsi žemėj trumpą savo kelią?
Ar kilsi prie Šviesos, ar tik į tamsą?

Gražus pasaulis, o ir tu gali
Dar jį papuošt, stebuklų pats sukurti,
Kad skleistųsi rytais gėlė skaisti,
Kad muzika, kaip pasakoj užburtų.

Daug dovanų ateidamas iš Jo gavai –
Meilę, Gyvenimą, Kūrybą, Viltį.
Prie jų – pažinti džiaugsmą, kurį suteiks darbai,
Jei juos tikrai galėsi Gėriui skirti.

Žmogau žmogau, turtingas juk esi,
Žvaigždžių, planetų kurti tau nereikia.
Laimingas būki čia. Kol gyveni
Dalinkis su kitais kūrybos vaisias.
skroblas