Šiandien išeiti žadu
Lapams nukritusiems melstis,
Nors nežinau jų vardų,
Bet juk regiu, kaip jie gelsta.

Veidą prie uosio glaudžiu,
Klūpau prie beržo kamieno:
Šalti, kam reikia kančių —
Medžiai pavirsta į plieną?

Šaltis nutyli ledu —
Šerkšno užmerktos blakstienos...
Krenta po vieną, po du
Lapai lyg prarastos dienos —

Sielai dėl to neramu,
Vėjai negali nurimti...
................................................

Slenka tuščiu arimu
Keturios rudenio mirtys.