Vargani ir sudriskę,
Sielom naiviom,
Prėskos duonos skonį niokojam velniop.

Kai prieš aušrą sumigę žiogai
Dovanos tylią mirtį,
Gal tada, gal tada susigėsim trumpam.

Ir begalinės sekundės jausme
Būsim virpančios stygos.