Nevadovausiu ir nekrisiu tau po kojom.
Nebūsiu tau toks artimas, svaigus.
Ir nepriminsiu, kaip besparniams paukščiams mojom,
Nes aš nei vergas, nei karalius, tik žmogus.

Nežeminsiu tavęs, bet niekad ir nemelsiu.
Lyg sapnas būsiu tau saldžiai slogus.
Neglostysiu, tačiau ir rankos nepakelsiu,
Juk aš nei vergas, nei karalius, tik žmogus.

Neelgetausiu ir tavęs aš nesušelpsiu.
Tik mano veidas tau primins savus vargus.
Nedovanosiu nieko tau ir nenugvelbsiu,
Nes aš nei vergas, nei karalius. Tik žmogus.




* V. Mykolaitis-Putinas