Vakaras sode prašneko
Tyliau už atodūsį mūs –
Ieva palinko prie tako,
Klausia – paliksit namus?

Kur eisit? Obelys liūdi –
Draskys čia visi vėl mus...
...Nežinom, nežinom...Paprūdy
Šešėlis kažkoks neramus...

Takai susiraitę į gėlą
Darželyje tarp gėlių ...
Ir rodosi rožei nemiela,
Net liūdna ir tarp avilių !!!

Pušis  išgąsdinta šnara,
Vėjo neramūs sparnai –
Būtų visiems čia taip gera,
Jei ne juodieji varnai...

...Jei ne policijos batas,
Suspardęs mane kruvinai –
Ech tas istorijos ratas,
Gyvenimo kirminai...

Uosiai prie šulinio tarias,
Dairos neramūs į kelią,
Kaštonus, lyg peržengė karas –
Sunkiai šakas savo kelia

Į temstantį vakaro skliautą,
Kuris jau kraujuos patvinęs –
Žvelgiu aš pro laikmečio kiautą –
Ir visos svajonės pinas,

Kaip ryškus meteoras
Su išdavysčių srove!!!
Dieve, koks buvo noras
Gamtoje garbint Tave...

Laukėm trispalvės, kaip oro –
Laisvės gyvųjų dienų –
Dabar nuo mažiausiojo šuoro
Valdžios čia pakvimpa švinu...

Ir šiandien namuose mūsų
Policija spardė mane!!!
O Viešpatie, to net prie rusų
Regėt man neteko sapne...

Viskas aplinkui pilka –
Žolė jau nebe žalia –
Takažolių paliečiu šilką
Kraujosrūvų šauksmo šalia...