Skalsios ten dienos. Ne savo pastogėj
Naktys neglaudžia, tik nerimą barsto -
Mintys ir čia, ir už tūkstančio varstų
Ilgesio mezginiu mudu apgobia.

Veržiasi rytas pro debesų spūstį,
Balzganą aušrą naktis vis dar supa...
Laikas čia būti jau slysta ir trupa -
Savo namuos bus taip gera prabusti.