Žydėjo žirniai... Mirė draugas.
Pasaulis maudės šviesoje.
J. Strielkūnas

***
Virkščios kibo prie pirštų,
Žiedai — butaforinės šviesos naktyj —
Netikri kaip mirtis, kaip gimimas,
Baltas švytintis sapnas, kurį
Dievo lūpos įvijo į virkščias,
Kaip į įsčias įspaudžia naktis
Naują plakančią širdį.

***

Laukas, paukštis, skarelė
Lauko gale ant lazdos pamauti.
Taip atsisveikina su ginklais
Senatvės nuteisti.

***

Žirnius sugrubusiom rankom
Rankioja moterys trys
Skrybėlaitėm vienodom,
Ūgio panašaus,
Rūbu tuo pačiu —
Trys lygios moterys
Perrenka žirnius,
Tik viena — dubenin,
Kita — vandenin,
Trečia nuolat į aslą
Įmina.