Išeikime į ateitį, į dieną.
Joje ieškokim sau vilties, šviesos.
Gims Lietuvai didvyris, ir ne vienas,
Kuris turės dar karžygio drąsos.

Drąsos gyvenimui, ne pranašystėms
Apie ilgas užgriūnančias naktis,
Kurios privers į praeitį sugrįžti,
Kai buvome kitiems tik pakraštys.

Kranksėti juodvarniu daug mokslo juk nereikia,
Sunkiau pavasarį atnešti ant sparnų,
Pakelti žmogų darbui, siekiams, krašto meilei,
Gyventi Lietuvai, kad būtų čia gražu.

Tikiu tauta, kuri labiau už viską
Mylėjo žemę, jos žalius laukus,
Vaikams augino duoną, skaistų liną,
Girioj sodino ąžuolus šventus.

Tik reikia netikėt, nepasiduot apgaulei,
Kad iš kažkur atplauks aukso lietus,
Beliks tik pasilenkt ir semti pilną saują,
Pamiršus savo prakaito lašus.

Po švenčių svaigulio ateina darbo metas.
Prabusk, lietuvi, vynas svetimas — rūgštus.
Esi namuos, užteks gyvent kaip svečiui,
Atstumki išmaldą ir stokis išdidus.