Ne meilė tai, ką ilgesiu vadinam? –
Tai kas tada tu, ilgesy, esi?
Tave užgniaužus ko sunku krūtinėj          
Lyg būt diena apniukus, ne šviesi?

Kodėl pilkėja, niaukias veidas,
Sudrėksta nejučia blakstienos,
Kai nerimo nuodingas aidas
Dažnai kartoja: – Vienas, vienas...

Ištaršo, suneša po kuokštą,
Lizdus lyg varnos suka mintys...
Nuo nuotaikos slogios jau trokšti
Tą juodulį minčių ištrinti.

O laikas tarsi greitas zuikis. –
Tik švysteli jo uodegytė.
Nespėjai druskos ten užpilti,
Tai nesistenk ir pasivyti.