Sušaudei mano galvą
Smigiom švininėm kulkom,
Ir vaikštau tartum rėtis,
Sukultas gatvės slukius.

Bijau nukelt kepurę
Ir su žmonėm kalbėti,
Nes mintys išsilakstė
Ir žodžiai ėmė bėgti.

Galvel, galvel, galvele,
Šviesi, graži, skylėta,
Gi kur tave parodyt?
Gi kur tave padėti?

Nešioti lyg ir gėda,
Numesti nesinori...
Aš pakliuvau į bėdą,
Galvele sumanioji!

Apšaudei baltą kaktą
Lyg antį ar kiškutį,
Ir reiks dabar per amžius
Skylėta galva būti!