Šitam krašti bus daug velyvą laiką
Ir sausą medžių kosulią par lietų,
Rupias šnekas, katro parnakt nesbaigia,
Nesuskūrena žodžiai, ugnį lėtų

Ažuplaks ruduo unkstyvą vėją žingsniais
Ir sutrupes dungaus ladi inšalį žvaigždes,
Šitam krašti jau nieką nepažinsma,
Palaikes dienas graitai išsivaikščias.

Apsirgs šlapi lungai, tekes ir sunksis
Teip parejas par stiklų gilias votys,
Ligi širdies, vidunakčią patumsiais
Karščiuos žarijam dūšia ir atrodis

Kad purtą drebulys medžius ir kerta,
Teip patalu suguldą, traukia gyslas
Ligi šaknų ir sopa paskutinį kartų,
Šitam krašti ruduo, aky — tik krislas...