žvaigždėto dangaus smingantis žvilgsnis
pro uždangos klostes
graudesio liekanom
išlaukties nebuvimą vos juntamai liečia;

prabudusiais metais įkyrūs vidurnakčiai
paskutinėje žemėje iškopė kalnus,
tirpsta ir laša išsiliejantis vaškas —
tylos spengesys —
pro užuolaidų rėtį
bilsnoja į odą šerkšnijančiu aidu;

tūkstančiais vieškelių — į atvirą potvynį —
pro balzganą miglą raibuliuotas mėnulis
baltom pirštinėm nesatį
tyliai užglosto...