Žmogaus mintys — kalnai,
Tiktai mes visą laiką papėdėj.
Ramento galu
Bandom debesį pilką pradurt.
Neprarandam vilties
Viršūnėj trumpai pastovėti.
Koks jausmas beribio dangaus?
Ir tik žodžiai dainos —
Už kalnus geriau tik kalnai,
Ant kurių dar niekas nebuvo,
Muša taktą žiluos smilkiniuos.
Būtinai kada nors į viršūnę įkopsim
Ir, iškėlę lazdas, privyniosim
Cukrinio dangaus.
Atsiplėšę sudiržusiais pirštais ragausim,
Kol ištroškusios lūpos apsals.