Kas į dangų liktarną įkėlė?
Visą naktį užmigt negaliu.
Kojos lovoj — tai valsą, tai tango,
Akyse baltas spiečius žvaigždžių.

Kur tas rytas klaikiai vėluojantis
Ir bebalsis kaimynų gaidys?
Kur tos katės, kad šunys neloja,
Gal pamiršo, visai neprašvis?

Mintys kortas iš naujo dalina,
Nors žinau — nesulošiu kitaip.
Senas gluosnis už lango mokina:
Kirsk tūzu, kokį velnią darai.

Nepralošk nors tikėjimo, šelmi,
Dar negreit, bet vis viena prašvis.
Ir netrypk šitaip kojomis tango,
Juk naktis tik pravėrė duris.

Neryškus saulės blynas už lango,
Apšarmojusi gluosnio šaka.
Ir iš kur keistas žodis liktarna,
Ir ką pralošiau kortom sapne?