Praėjo šalnelė per lauką,
Basos kojos žolelę užgavo,
Ta sušuko — nelieski, man skauda!
Ir palinkusi švelniai pabalo.

Nesustojo šalnelė, nurūko
Pro eglyną, pro aukštą, pro tankų.
Žalios eglės nustebo, sužiuro —
Ką padarė jos šaltosios rankos?

Mėnesienoj sidabras sužvilgo,
Šakomis lig viršūnės nubėgo.
Gal Kalėdų vaikai pasiilgo
Ir iš anksto miškely jas rėdo?

Ką ten eglės... ir ąžuolui kliuvo.
Sidabrinės šarmelės iš maišo.
Kol drabužių naujų nepasiuvo,
Senuosius žvaigždelėm apkaišo.

Nežinau, kaip ji naktį praleido,
Kaip papuošti visus taip suspėjo,
Baltus plaukus ant smilgų išdraikius,
Saulei tekant pašlaitėj ilsėjos.