Turėjimas visko, ko kažkada reikėjo,
Smugdo sielą, žudo esybę.
Svajonių išsipildymas kitokia forma
Pražudo jų grožį, sumenkina vertę.
Ir spalvos išnyksta,
Nei juodos, nei baltos nebėra.
Nutyla dainos muzika,
Lieka tik žodžiai, spardantys sielą,
Bet veriantys akis ateitin.
Paliekantys šviesą,
Bet pradanginantys kelią.
Visas vargas tik tam,
Kad iš naujo kurtum grožį kitokį,
Spalvom ryškesnėm.
Ir kad dabar jau kelią
Atrastum tokio pločio,
Kokio nieks daugiau užstot nepajėgtų.