Pavasarį purvai su vandeniu nueina,
Išplukdo upės viską su ledais.
Nutyla vyturys, žmogaus išgirdęs dainą,
Kai džiaugias jis pradžiūvusias laukais.

O kas šį purvą, kas nuplaus, nugramdys
Rinkimų purvą, nešvarius balsus,
Kurie ir vėl atvėrė klastai landą
Toliau meluot, iš aukšto žvelgt į mus?

Tas galios troškulys sėdėt valdžios viršūnėj,
Diktuot kitiems bet kokius sprendimus,
Atrodo, Lietuvoj politikus užbūrė
Ir kažkieno valia užtemdė jų protus.

Parašėm Konstituciją, įstatymus sukūrėm,
Valstybę vainikavom Laisvės vainiku,
Tik šiandien vėlei dairomės ir viens į kitą žiūrim -
Žodis \"demokratija\"  virto niekeliu.

Ruduo ruduo, paliks purvai sušalę,
Sniego danga – apgaulė laikina,
Reikės pavasario, tada pakils upeliai
Ir nugarmės iš krašto upė purvina.