Tep ainu per dzienas ir vis ješkau tavy
Palaukėm, pamiškėm, net dairaus patvory.

Po ramunių žiedais paskavojai gal tu,
Po nukritusiais lapais tavy nerandu.

Vis ainu ir cikiuos jei ne šiandien, tai ryt
Netyčiukais ar tyčia tavi pamacyc.

Vis ainu — dzienos lakia— cik lieka sliedai,
Mynkšto sniego plaštakės žemėn tupia baltai.

Saulės šilimų saujoj tep cykiai laikau,
Kap susciksiu atduosiu tų šilimų tau.