po gluosniu
kankinos pavasariai
be meilės
rudenys bandė
paguosti
žiema iškrisdavo
vasarą
žiemą žydėdavo
gluosniai
gluosniai žiemą
sužydi tik meilėj
žiedų snaigės
krinta po kojom
gimęs žiemą
žydėsiu pavasariu
meilę šlamėsiu
po gluosniu
vėjo rankom
tave apkabinsiu
žvaigždės
į transą nuskęs
taip giliai taip giliai
nieks nekrito
kaip nuskendom
meilėje mes