Tik žinojimas
Nepasiekusios delno sušąla
Skausmo ašaros laikrodžiams mušant
Paskutines sekundes prieš virsmą,
Žodžiai, raudai pakilę, sulūžta.
Ne perkūnija perskrodžia tylą,
Tik žinojimas slegiantis — viskas.
Aš matau, kokia tu pasiliksi,
Tu matai — iš ten nebegrįšiu.
Ir į pėdas be gailesčio sminga
Daugiabriauniai šalčio kristalai,
Į metus, kurie buvo — pavirtę,
Ir į mirksnį, kurio nepavysi.