Gal erškėtrožės žiedas beviltiškai slepias?
Atskubėjo šalna išgalandus nagus.
Ji pašiurpino pievoj nuvytusį dagį,
Išgenėjo, išretino karklui lapus.

Pasidabrinto ledo trapiais gabalėliais
Net apkaišė skliūrus išlestų putinų.
Jie prieš pirmąjį spindulį saulėj žibėjo,
Ir vaidenosi vargšui deserto meniu.

Bet jis alkanas liko dėl spalio apgaulės —
Įdienojo, ir saulė išsklaidė kerus.
Kas išmokė šį spalį lyg šelmį be meilės            
Apžavėti — įsiūlyt vaizdus netikrus?