Kai dar už lango rytas tiktai skleidžias
Ant rudenio delnų šalnotais lapais –
Prisiglaudžiu prie miegančios mergaitės,
Kurios plaukai gegužio pienėm kvepia.

Miegok ramiai – tas rūpestis ne tavo,
Kad žemė lyg akmuo, o upėj – ledas
Ir, kad ruduo iš šiaurės sualsavęs
Tarp debesų suspaudęs saulę vedas.

Mes juk kartu – aš bučiniu paliesiu –
Erškėtuogėm tirpdysiu šerkšno plutą
Ir ties slenksčiu sulaikęs rudens vėsą
Neleisiu net pajusti, jog rudens čia būta,

Neleisiu tavo vasaroms išeiti –
Išsaugosiu – miegok –  tą laiką trapų...
.....................................................................

Prisiglaudžiu prie miegančios mergaitės,
Kurios plaukai gegužio pienėm kvepia.