Ko slepiesi, saulute,
Už purių debesų,
Kai rudens vėjas pūtė,
Gal tau buvo baisu?

Gamtą, žmones ir grūdus
Mylavai spinduliais,
Bet šalna atsibudus
Basiems džiaugtis neleis.

Dega klevo apsiaustas,
Gelsvai rėdos beržai,
Rytas rūko priaustas,
Tad šviesos nemažai...

Lig pavasario kito
Mums mojuok iš toli.
Vėl žiedų pribarstyti
Grįžk greičiau, jei gali!