Tylūs liepų žibintai auksu šviečia nakty,
Lapų šnaresiu plinta ramuma. Ar jauti?

Suka Grįžulo Ratai trapų būvį ratu,
Žemė pėdas bučiuoja, kai prisilieti tu.

Ar matei, vakar degė purpurinė žara?
Pamaniau, kad begėdė, pasirodė — tyra.

Paklajosiu, kol Žemė ir Mėnulis pažais,
Tais takeliais tylos, stebuklingai mažais.

Gal auksinė šviesa, spinduliuojanti naktį,
Vėl uždegs, vėl įžiebs beužgęstančią dagtį.