Kaip tu toli – minčių nutįsęs siūlas
Šiąnakt pranyks, ilgai klajos,
Bet aš tikiu – išdykėlis Amūras
Vis viena pasisups ant tos gijos

Ir savo pirštais lies ir virpins širdį –
Lyg būtumėm šalia – kalbės tyla...
Jos negirdės kiti, bet mudu girdim
Žinodami – atstumų nebėra,

Kurie išskirs, ištrins... Naktis – tik júoda,
Tik fonas, ant kurio rašau žodžius:
Aš ateinu į tavo sapno baltą sodą
Paglostyt miegančius medžius...