Metai bėgo, o daugelis mūsų, eidami prie rinkiminių urnų, tebečiuožinėja kaip keletos mėnesių naujagimiai. Toks, imant iš esmės, yra vaizdas, kurį piešia duomenys iš daugiamandatinių apylinkių.
Stebina ilgai buvęs „raudonas“ ir turtingas Šiaurės Lietuvos pakraštys. Čia ilgai truko persiorientavimas į privatų ūkį, nes šio pakraščio lietuviams gerai buvo sovietinės okupacijos laikotarpiu, priprato prie kolchozinio nerūpestingo darbo ir negalėjo atsikniedyti nuo tos pusiau baudžiavinės darbo rutinos. Vis balsuodavo už Brazausko partiją. Svajojo – gali juk sugrįžti anie kolchozmečio laikai. kai dirbdami galėjome gerti, dainuoti ir linksmai gyventi. Užmiršo, kad su tais laikais, šalia viso kito, yra susiję vežimai į Sibirą, KGB savivalė ir kiti tos „blogio imperijos“ veiksmai. Labai trumpa vaikų atmintis. O juk dorai nenudžiūvo tėvų ir senelių, tuos „malonumus“ patyrusių, ašaros.
Išeina – turtingoji mūsų Šiaurė yra daug lengviau nuperkama už Judo dovanotą grašį. Tas, protaujančiam žmogui, buvo aišku kaip dieną.
Šįmet tarsi pūstelėjo „nauji“ vėjai ir šis kraštas iš „raudonojo“ tapo „pilkuoju“ – žmonės savo balsus atidavė už kitą mesiją ir šventai išlaikė savo „nepažeidžiamą pigaus sąžinės pardavinėjimo principą“, nes dauguma jų balsavo už apsivogėlį, už rinkėjus papirkinėti ėmusį verslininką ir melagį, kuris lietuviškai net kalbėti dar nėra išmokęs, kuris, jei tik Lietuvoje bus pričiuptas, sakysime už kyšininkavimą, mokesčių vengimo machinacijas ir t.t., kaip rodo praktika, pirma proga prieglobsčio ieškoti pabėgs pas Rusijos „carą“ Putiną. O tas su malonumu priglaus šį nusipelniusį Rusijos veikėją, kad, pirmai progai pasitaikius, vėl, kaip desantininką, išmestų Lietuvoje. O mūsų piliečiai tuoj pat suteiks galimybę užimti jam Ministro Pirmininko arba ekonomikos ministro postą, kur, prie mūsų lepšiškumo ir niekinių įstatymų, galės sėkmingai toliau vagiliauti ir naudoti visokiausias jau žinomas ir mums dar negirdėtas machinacijas. Štai kokį baubą 2012 m. rinkimuose mums, visai Lietuvai nori ant galvos užkrauti šio „supilkėjusio“ krašto rinkėjai. Kodėl jie taip staigiai supilkėjo ir atsižadėjo savo raudonumo – lieka nesunkiai įsivaizduojama ir nujaučiama paslaptimi. Žinoma, sunku ką nors išaiškinti, kai visi veržiasi prie kapšo ir pigiai pardavinėja tautos ir savo sąžinę.
Belieka, ne tik šiauriečių, bet ir kitų Lietuvos piliečių paklausti – ar jūs šią baisią savo misiją įvykdysite iki galo ir už minėtąjį mesiją balsuosite ir po dviejų savaičių? Baugu net pagalvoti. O gal, vis dėl to, nors ir pačią paskutiniąją minutę, pagalvos, supras ir susipras?