pėdų pasiilgau ateinančių
per ką tik apsnigusį taką,
ir  šypsnio belūpio dėl nieko
dėl nieko smagiausia šypsotis,
o dar pasiilgau išglostyto
kaip  oro to tokio nepaprasto,
to mudviejų  paslėpto oro –
bekvapio, tik juntamo žvilgsniuose.
tiesiog pasiilgau ateinančio
iš ryto  per nesančią gatvę.