Liūdnos dainos, liūdnos sakmės,
Eilėraščiai, slepiantys gėlą.
Liūdnos mintys, liūdnos akys,
O svarbiausia — liūdna siela.

Tyliai krenta baltas lašas
Nuo mėnulio pilnaties.
Širdis nieko nebeprašo,
Čia neliko net vilties.

Švelniai skamba liūdnos gaidos
Po melsvais dangaus skliautais.
Ugnim dega baltas veidas,
Laša troškimais netikrais.

Tušti žodžiai vis dar skamba,
Braido liūdnam vandeny.
Nepakyla šaltos rankos.
Jų ženklai mums svetimi.