Mano esmė viena.
Tai nėra
Rytinės kavos ruošimas
Ar spanguolių pyragas
Su plakta grietinėle
(kuri tau valgant
nugula ant viršutinės
lūpos kairiojo kampučio).

Tai panašiau į niekada
Nepabaigiamą sakinį
„Aš tave...“ ir vėliau senkantį
„Aš ir tave...“
Tai panašu į komišką
Situaciją ar per klaidą
Tavo dėvimas
Skirtingų spalvų kojines.

Tai, sakytum, romantiška —
Dvi taurės, kurioms niekada
Neužtenka vyno
(pusę butelio nugeri
dar grįždamas namo
iš kitapus gatvėje
stovinčios parduotuvės).

Tu niekada nepaklausi,
Kaip sekasi,
Dažniau tik mesteli sakinį
„Sekasi gerai?“
Dėl kurio dažnai suabejoju,
Nes jame negirdėti klausiamosios intonacijos
Ar bent kruopelės
Smalsumo.

Dažniausiai aš tik sėdžiu kampe
Purtydama galvą kaskart tau atsisukus
Ir besižiojant klausti to paties
Klausimo, beveik teiginio
Su vaikiškai išraitytu klaustuku gale.
— Taip, man sekasi gerai.