Skrenda gervės

Ten, žydrynėj aukštai,
Kur tik debesys plaukia,
Skrenda gervių pulkai,
Jų balsai atsišaukia
Į platybę laukų,
Į pageltusią pievą,
Rausvą rūbą klevų
Ir į girią kaip sieną.

Į pietus, į pietus —
Driekias kelias per dangų,
Tik iš ten toks graudus
Ilgesys nusirango.
Palydi akimis,
Minutėlę mąstai,
Mintyje tylomis
Grįžt gimtinėn prašai.

Paukščiai skrenda,
O aš žemės pėdoj mažoj
Paieku išsigandęs
Laukti savo žiemos.
Tik vilties kibirkštis
Neužgęsta delne —
Kai žilvičiai susprogs,
Jos vėl grįš pro mane.
skroblas