Net jei netiki tuo, geležis netirpi vandeny.
Kam prašai iš rudens išsirengti — nuogumas apakins.
Nors įkyriai taip knibžda — gyvenk, juk lig šiol gyveni
apie kitką,
Tu uždegi žvakę.
Aš uždegu žvakę

Ištylėt. Kol prisnūdusiu vaško flamingu nurims
ką sapnuojam, kada į kaltes kaltės neįsitenka.
Kai įkyriai taip maudžia — nebūk, tik nebūk nebūtim,
tik ne tu,
Vos lieti kryžiaus ženklu.
Liečiu kryžiaus ženklu.

Kaip ilgu. Ir įkyriai taip bilda, kad viskas ne taip,
Neišgrynintos frazės, jaunystė ne pagal programą...
Geležis netirpi, bet tik tol, kol ugnim išbandai
Ir taip veržia, taip veržia...
Neverk.
Aš juk neverkiu, mama.