Girtuoklio žmonos pamąstymai tamsų vakarą

Buteliais ir lapais iš po kojų
aš tave pasmaugčiau. Bet veju —
nenorėsiu, nepasieksiu, neturiu
aš naktų tau sumokėti duoklę.

Žaliastiklių butelių dugnais
aš prisiekiu, kad nepasivysiu —
negrąžinsiu, nemylėsiu, nepaslysiu
spalio balose (juk ir jas išgertum?).

Ir taurelėmis bei pragertom algom,
ir pasuole, kurioje nugriūsi,
nelabasis, tu prakeiktas būsi,
kai tave išvijus pasigers žmona.
Ūdra