Rudenio šalto
Apsireiškimas danguj
Su šėlsmu lietuje
Leidžia klimpti tau,
Kur vasara užmigus
Spaudžia smiltį
Pavasario delne,
Žvelgti  į lapų audrą —
Spalvotą verpetą
Nuriedantį pievele.
Žinok, paukščių sparnai
Tirpdami padangėj,
Kelia pavydą
Akmenėliui take,
O gėlė, tik bitės
Sapne prisikelia,
Tikėdama pavirsti
Spalvota žvaigžde.
Vėl gimsta debesys,
Šėmai pildos rūkas,
Per smilgų ašaras
Šalčio nagai sukas.